Molės istorija ir naujieji namai
Molė į mūsų šeimą pateko gruodžio 4 dieną.
Živilė eidama iš mokyklos sutiko nuostabaus
grožio ir mielumo šunytį: puriu kailiuku,
meilutemis akytėmis su be galo ilgomis
blakstienomis. Kalytė buvo išalkusi ( gyveno
gatvėje apie 2 savaites) ir sekiojo paskui
kiekvieną sutiktą žmogų. Taip ji ir atsidūrė
mūsų namuose, grįžo kartu su Živile. Tėvai
pamatę tokią grožybę beveik J iš karto leido
mums ją pasilikti. Vėliau paaiškėjo, kad ją jau
buvo radę žmonės, tačiau negalėjo auginti. Visur
kabojo rastos kalytės skelbimai. Po maudynių ir
vakarienės mūsų naujoji augintinė kietai
užmigo... Mūsų sugalvotas vardas Molė jai labai
tiko. Kol mokėmės švaros namuose praėjo visa
savaitė. Staiga atsirado Molės buvęs
šeimininkas, kuris gyveno vos už 5 min. kelio nuo
mūsų namo. Gaila buvo atiduoti Molę, bet
susitarėme, kad ją pasiims vakare. Laukėme,
tačiau niekas neatėjo...Tada trūko mūsų
kantrybė...Šeimininkas, kuris kažkaip nematė
skelbimų ir neieškojo Molės 3 savaites, dabar
nesugebėjo ateiti jos pasiimti...Supratome, kad
šuo jam nereikalingas...Taigi Molė dabar yra
mūsų augintinė. J
Molė su Živile
Molė su Ieva
